Su mašina po šiaurės Tailandą. II dalis

Pirmoje dalyje (http://www.tervidyte.com/wp-admin/post.php?post=2504&action=edit) pasakojau, ką pavyko pamatyti ir ko ne šiauriausiame Tailando mieste Chiang Rai. Dabar aprašysiu mūsų trumpą viešnagę nedideliame miestelyje irgi šiaurinėje dalyje –  Pai.

Mes į jį važiavome iš Chiang Mai.  Mai  palieku pasakojimo apie keliones su mašina pabaigai, nes tai ypatingas miestas ir ypatingos vietos apie jį. Teks įdėti daugiau darbelio :)

 

 

Šiame tekstelyje kreipsiu jūsų mintis ir akis į tris dalykus, nes jie man labiausiai patiko.

Pirma, kelias iš Chiang Mai į Pai. Visi gąsdino, bet velnias pasirodė ne toks baisus, tikslaiu, visai nebaisus.

Antra, nuostabus Pai kanjonas ( įkelsiu video).

Trečia, hipiškos smarvelės kupinas pats Pai miestukas.

Kelias

Dar Ko Payam saloje mūsų bungalow šeimininkui užsiminę apie planus nuomotis mašiną ir pakeliauti po Tailando šiaurę, išgirdome, kad nuo Chiang Mai iki Pai teks įveikti virš tūkstančio posūkių. Pagąsdinimų netrūko ir interneto platybėse. Tad neslėpsiu, kad iš Chiang Mai į Pai išvairavau išgėrusi ne kavos, o geroką dozę nerimo.

Paaiškėjo, kas,paprastai, visada paaiškėja: nerimauti nebuvo ko. Kelias tikrai vingiuotas ir siauras, bet puikiai išasfaltuotas. Važiuoji ir širdis džiaugiasi, ir akys kartais spėja vien kitą gražų vaizdą pamatyti šalia. Bet nedaug pamatai, nes posūkiai paima veik visą dėmesį. Jų 628.

Mes važiavom ryte, ir rūkas kilo, o gal leidosi – ir buvo labai gražu.

 

Mietelis Pai

Gaila, kad jam turėjom nepilną dieną. Drauge su Oksana pietavom tokioje „švediško“ stalo kavinėje. Gali pusantros ar dvi valandas būti ir valgyti, ko nori ir kiek nori. Mes keletą patiekalų suvalgėm visai ne taip kaip reikia, pora nuo gretimo stalo mums draugiškai ėmė aiškinti, ką ir kaip daryti… Oksana liko skanauti, aš išėjau į mietą. Ir prisipažinsiu –  kelias valandas prasėdėjau vienoje kavinėje tiesiog stebėdama jos lankytojus. Daug įdomių veidų, nemažai nebejaunų hipių.

  •  Buvusių hipių nebūna.

Vieša paslaptis, kad šitam mieste nesunku gauti žolės. Jos kvapą junti beveik kaip Amsterdamo kai kuriose gatvėse. Ypatingas.

Prieš tai apžiūrėjau pora daržovių turgaus eilių. Bet nejauku ilgai maklinėti nieko neperkant. O turguje pirkti tikrai verta. Ir šviežia, ir šioks toks palaikymas tų varganai besiverčiančių žmonių.

Man dabar gėda, kad pirkdama Tailande daug kur derėjausi.

Ilgokai spoksojau į šokančius miestelėnus. Įvairaus amžiaus, įvairaus sudėjimo. Bet ir tokioje sueigoje matyti turtiniai skirtumai.

Šalia Pai yra Baltojo budos didžiulė skulptūra. Ji matyti iš miestelio, tad su šiuo Buda pasisveikinau tik iš tolo.

Kanjonas

Nuostabus, gražus, įspūdintas ir dar visoks kitoks. Internete pridėta daug šio kanjono nuotraukų. Viena jo ketera –  su siaura įduba, joje koja netelpa, tad stabiliai nestovi, bet nebailūs vis tiek nueina iki jos krašto ir nusifotografuoja. Neatsilaikiau ir aš.

Nuo kanjono nuostabūs vaizdai atsiveria ir saulei tekant, ir jai leidžiantis. Mes buvom ryte. Mes dvi ir vienas „kietas“ dzen praktikuotojas rusas. Kiti turistai dar saldžiai miegojo. Pastebėjau, kad visam Tailande didysis žmonių sujudimas prasideda tik apie 10 val.ryto.

*Kai tik sutvarkysiu video klipo dydį, įkelsiu jį čia – užfiksuoti vaizdai nuo kanjono.

Pakeliui į Pai arba važiuojant atgal verta užsukti prie vandens krioklio. Yra nuoroda.

Priėjimas prie šio krioklio civilizuotas ir smagus, nes eina palei energingai šnekantį upelį. Tik nepamirškite pasiimti maudimukų :)

Kilometrų nuo Chiang Mai iki Pai nedaug, bet verta skirti bent 4 val., nes pakeliui yra daug gražaus. Na, ėmiau rašyti, kaip turistinės agentūros darbuotoja, tai sustosiu. Om.

Mašina po šiaurės Tailandą. I dalis

Kaip minėjau savo punktyrinėje ataskaitoje  apie visą kelionę po Tailandą http://www.tervidyte.com/2019/02/25/tailandas-ataskaita/ , šiaurės Tailandas labai kitoks. Kodėl? Galbūt labiausiai tai nulemta istorijos.

Viduramžiais šiaurės Tailando žemėse egzistavo Lanna arba Lannatai karalystė, kuri reiškia „milijoną ryžių laukų“. 14-15 amžiais  vyko  nuolatiniai karai su Ayutthaya (dabar senoji Tailando sostinė) ir Birma. Pastaroji išnaudojo Laną 200 metų. Tik XVIII a. pabaigoje Ayutthaya išlaisvino Laną iš Birmos vergystės. Lanna tapo Chiang Mai karalyste ir…  Bankoko vasalu.

Kaip žinia, istorija turi įtakos ir žmonių chrakteriams. Man šiauriečiais pasirodė kitu pasitikintys, draugiški, mielai bendraujantys. Pietiečiai, mano galva, jau seniai pajungti turistams ir nebe gyvena autentiško gyvenimo.

Bet visi apibendrinimai pavojingi, nes gali būti neteisingi. 

Tad grįžkime prie keliavimo reikalų.

 

Internete netrūksta įvairių maršrutų nuorodų, kaip  su mašina keliauti po šiaurinį Thai regioną, ypač rusai daug maršrutų schemų yra patalpinę.

Man dienų skaičius lėmė maršruto pasirinkimą. O dienų skaičių lėmė mano mielos bendrakeleivės Okasanos atostogų trukmė.Beveik kaip pasakoje apie lazdyno suplėšytas kelnes :)

Taigi, leiskimės į kelią dėl nieko nedrebėdami, nes viskas bus taip, kaip tegali būti –  geriausiai. Dabar ir visados :)

Iš Ranong lėktuvu atskrendame į šiauriausią Tailando miestą Chiang Rai. Pirmas malonus nustebimas – užsakytas taksi mūsų laukia, nors vėluojame daugiau nei valandą. Maža to, bevažiuodamos išsiaiškiname ( patarimas: kelionėse klauskite visko ir visų 😊 , kad jie -vairuotojas bei mergina – ir mašinas nuomoja. Du zuikiai iš karto. 

Jau kitą dieną ir išsinuomavome iš jų naujutėlaitę (trys mėn.nuo pirkimo) mašiną už 800 batų per parą. Ir svarbiausia – sutarėme, kad mašiną grąžinsime kitame mieste, t.y. Chiang Mai. Nesiaiškinau kodėl, bet nuomotojai prašė, jei sustabdys policija, sakyti, kad tai draugų mašina, o ne kad nuomuota. Matyt, dėl kokių nors mokesčių.

Mūsų viešbutuką „taksistai“ rado ne iš karto. Labai atidžiai reikia GPS rinkti pavadinimus, nes panašių ten netrūksta. Ir antras patarimas: neapsistokite, jei galite, pačiuose pigiausiuose Thai viešbučiuose. Nuo 650 batų už naktį – jau visai nieko😊

Ką apžiūrėjome Chiang Rai?

Pagrindinės turistų gundymo vietos –  šventyklos. Mes pasibuvome  dviejose: Wite Temple ir Blue Temple. 

Jos skirtingos. Pirmoji, neseniai pastatyta vieno Tailando milijardieriaus lėšomis. Tikrai įspūdinga. Su daugybe intelektą provokuojančių šiuolaikiškų elementų. Kai kas sako –  kičas. Nežinau. Tikrai aišku, kad ji visai kitokia nei tradicinės budistų šventyklos.

Wite Temple

Wite Temple (Baltoji šventykla) yra netoli miesto. Nuvažiuoti patogu autobusu iš autobusų stoties. Bilietai pigūs. Į šventyklos teritoriją įeinant reikia pirkti bilietą, bet jis pigus. O pasibūti ir pasidairyti po visa teritoriją tikrai labai įdomu. Su Oksana juokėmės, kad tokiame kaip prie šventyklos įrengtame tualete – ne be reikalo auksiniu vadinamas  –  turbūt nebeteks būti :) 

Nedidelis nuostolis.

Rašoma, kad šios šventykos sumanytojas taip įsivaizduoja rojų, o pasirinkta vien balta spalva esą simbolizuoja Budos švarumą.

Dauguma, o gal ir visos, skulptūros, architektūros detalės papuoštos veidrodžių gabaliukais. Tad  saulėtą dieną šventykla tiesiog spindi ir šviečia.

Įspūdinga, bet fotografui imti vaizdą gana keblu.

Šventyklos viduje fotografuoti draudžiama, bet vieną nuotrauką iš Ten jūs galite pamatyti mano galerijoje viršuje – dvylikta. Tik niekam nesakykite, kad kartais aš nepaisau draudimų –  viskas tik dėl jūsų akių mėlynų :)

Blue Temple – visai kitokia. Bet irgi kaip iš pasakos.

Ypatingai įdomios šioje šventyklos sienos. Galima būtų tyrinėti valandų valandas, nes čia nėra beprasmių ženklų.

Susižavėjimą keliančios atskiros detalės.

Liko nepamatyta arti Chiang Rai : kaimas, kurio moterims ant kaklų dedami specialūs žiedai , ir jos tampa ilgakaklės ; trijų valstybių (Tailandas, Laosas ir Kombodža)  sueitis 😊 vienoje vietoje.

Tęsinys bus apie įdomią reputaciją turintį miestelį Pai ir nuostabųjį Chiang Mai.

Iki malonaus :)