Po šiaurės Tailandą su mašina. IV dalis

Grožybės šalia Chiang Mai

Trumpa, bet talpi Fb žinutė iš dabar su motociklu po šiaurės Tailandą keliaujančio vaikino patikino, kad mano skelbiama informacija kai kam praverčia. Smagu. Tad tęsiu pasakojimą apie kelionę su mašina po šiaurės Tailandą. Tai paskutinė dalis apie šį nuostabų regioną.

III d.čia

II d.čia

I d. čia

Taigi, į ką akis paganyti aplink Chiang Mai? Pristatysiu keturias vietas.

Pirmoji – Auksinė šventykla.

Į ją galima nuvažiuoti ir autobusu, ir dviračiu. Mačiau ir pėstute keliaujančių. Turistiniai bukletai reklamuoja pakeliui esančią apžvalgos aikštelę, nuo kurios matoma Chiang Mai miesto panorama.

Šalia aikštelės įsikūrę maistu prekiaujantys ir net portretus piešiantys gatvės dailininkai.

Smagus toks bendras – turistų ir vietinių – šurmulys.

Į Auksinę šventyklą veda ilgi gražūs laiptai. Ant jų sėdi mergaitės aprengtos tautiniais tajų drabužiais. Nuobodžiauja. Nedaug kas joms aukoja, bet per dieną, matyt, šiek tiek prisirenka. Tailande, kaip žinome, vaikai ir daug sunkesniais būdais uždarbiauja.

Šitoje šventykloje sunkoka susikaupti, nes tikrai daug turistų. Tačiau galima įsigyti mantrų lapelių ir juos skaitant keliauti ratu apie gulintį budą.

Šitoje pat kryptyje yra ir Tailando karaliaus vasaros rezidencija.

Puošniai sutvarkyta, griežtai saugoma. Spalvinga, gėlinga.

Jei vilki drabužius atidengtais keliais ar neuždengtais pečiais – neįeisi. Nenusimink😊 Čia pat Tamstai išnuomos didelį šalį, juo apvynios ir įleis. Vaikščioti galima kiek nori.

Perlas šalia Chiang Mai – Do Inthanon nacionalinis parkas.

Į prie jo esančią apžvalgos aikštelę įvairiomis transporto priemonėmis suvežami ar patys atkeliauja turistai, kad pamatytų saulės patekėjimą. Visi apsimiegoję, bet šaltis greitai miegus išvaiko. Turistai apsirengia, apsimuturiuoja, bet šilta netampa. Net sunku suprasti, iš kur tas kūną stingdantis šaltis. Bet praeina pora valandų, ir jau gyventi galima, ir traukti į ekskursiją po nac.parko džiungles labai verta.

Bilietai nebrangūs. Ar vienas eisi, ar su grupe – lydės gidas. Jis nieko nepapasakos, nes nekalba angliškai, bet praves turistams numatytais takeliais ir šiek tiek užsidirbs pragyvenimui. Tad negailėkite tų batų*!

Karaliaus ir karalienės šventyklos.

Jei nepatingėjote anksti keltis, tai rytinės saulės užlietų vaizdų dar spėsite pamatyti ir keliaudami per džiungles. Apžvalgos aikštelės įrengtos gerose vietose. Į jas susispiečia daug turistų ir visi darosi selfi. Kažkaip net nejauku. Atrodo, kad jiems tas kalnų, augmenijos grožis tėra fonas saves įamžinimui. Ir taip visose vietose. Nesuprantu, kam tie šimtai tavo face gali būti įdomūs😊

Nuo vieno nacionalinio parko kalno galima pamatyti Karaliaus ir Karalienės šventyklas. Jos netoliese įėjimo į parką. Ir baigus kelionę po džiungles (trumpiausias maršrutas apie 5- 7 km.) verta užsukti prie karališkųjų šventyklų. Įėjimas mokamas, bet keliaujant tokiems reikalams batų* gailėti tikrai neverta.

*Tailando pinigai.

Smagių kelionių – ne tik po pasaulį, bet ir po save – nuoširdžiai visiems mums linkiu.

 

Su mašina po šiaurės Tailandą. III dalis – Chiang Mai

Nors dar nedaug laiko praėjo po kelionės po Tailandą, bet kažkaip jau tingisi smulkiai pasakoti įspūdžius. Tačiau ir pamesti viską kelionės pusiaukelėje lyg nei šis, nei tas.

Tad Chiang Mai – didžiausias miestas Tailando šiaurėje.

Fantastiškas miestas. Įsimylėjau jį ir praleidau čia bei jo apylinkėse daugiausiai sėslaus kelionės laiko ( 8 paras).

Čiangmajus įsigyvenęs slėnyje tarp kalnų bei Ping upės ir vadinamas “Šiaurės rože”.

Mieste tiek daug šventyklų, kad po kurio laiko jų vaizdai ėmė lietis, ir tada susiradau vieną labiausiai patinkančia – ir prisijaukinau. Kas dieną į ją eidavau, ir net katė mane sava pripažino. Įsitaisydavo ant kelių.

 

„Kvadrato“ sienos likutis.

Čhian Mai ypatumas – taisyklingas senamiesčio kvartalas. Jame bei apie jį ir sukasi pagrindinis miesto gyvenimas. Vakariniame kairiajame kvadrato kampe – nuostabus parkas. Gėlynai,fontanai, vandens telkinys su didžiulėmis, spalvotomis žuvimis.

Parką pamėgę mankštinantys savo kūną. Iš tiesų, čia rojus palyginus, pvz., su sąlygomis Bankoke. Ten daug kur mačiau sportuojančius, šokančius prie kokio vieno, kito medžio dulkėtoje aikštėje šalia judrios gatvės.

Thai shi mokytojasTeko laimė šiame mieste pamatyti viso Tailando gėlių festivalį, globojamą paties karaliaus, ir įspūdingą koncertą vakare.

Ne visos šios moterys yra moterys :) Transvestitai Tailande stebina gal tik turistus…

Kitame tekste trumpai papasakosiu apie tris, o gal net keturias,  vietas, kurių tiesiog būtina nepraleisti keliaujantiems po šiaurės Tailandą.

 

Su mašina po šiaurės Tailandą. II dalis

Pirmoje dalyje (http://www.tervidyte.com/wp-admin/post.php?post=2504&action=edit) pasakojau, ką pavyko pamatyti ir ko ne šiauriausiame Tailando mieste Chiang Rai. Dabar aprašysiu mūsų trumpą viešnagę nedideliame miestelyje irgi šiaurinėje dalyje –  Pai.

Mes į jį važiavome iš Chiang Mai.  Mai  palieku pasakojimo apie keliones su mašina pabaigai, nes tai ypatingas miestas ir ypatingos vietos apie jį. Teks įdėti daugiau darbelio :)

 

 

Šiame tekstelyje kreipsiu jūsų mintis ir akis į tris dalykus, nes jie man labiausiai patiko.

Pirma, kelias iš Chiang Mai į Pai. Visi gąsdino, bet velnias pasirodė ne toks baisus, tikslaiu, visai nebaisus.

Antra, nuostabus Pai kanjonas ( įkelsiu video).

Trečia, hipiškos smarvelės kupinas pats Pai miestukas.

Kelias

Dar Ko Payam saloje mūsų bungalow šeimininkui užsiminę apie planus nuomotis mašiną ir pakeliauti po Tailando šiaurę, išgirdome, kad nuo Chiang Mai iki Pai teks įveikti virš tūkstančio posūkių. Pagąsdinimų netrūko ir interneto platybėse. Tad neslėpsiu, kad iš Chiang Mai į Pai išvairavau išgėrusi ne kavos, o geroką dozę nerimo.

Paaiškėjo, kas,paprastai, visada paaiškėja: nerimauti nebuvo ko. Kelias tikrai vingiuotas ir siauras, bet puikiai išasfaltuotas. Važiuoji ir širdis džiaugiasi, ir akys kartais spėja vien kitą gražų vaizdą pamatyti šalia. Bet nedaug pamatai, nes posūkiai paima veik visą dėmesį. Jų 628.

Mes važiavom ryte, ir rūkas kilo, o gal leidosi – ir buvo labai gražu.

 

Mietelis Pai

Gaila, kad jam turėjom nepilną dieną. Drauge su Oksana pietavom tokioje „švediško“ stalo kavinėje. Gali pusantros ar dvi valandas būti ir valgyti, ko nori ir kiek nori. Mes keletą patiekalų suvalgėm visai ne taip kaip reikia, pora nuo gretimo stalo mums draugiškai ėmė aiškinti, ką ir kaip daryti… Oksana liko skanauti, aš išėjau į mietą. Ir prisipažinsiu –  kelias valandas prasėdėjau vienoje kavinėje tiesiog stebėdama jos lankytojus. Daug įdomių veidų, nemažai nebejaunų hipių.

  •  Buvusių hipių nebūna.

Vieša paslaptis, kad šitam mieste nesunku gauti žolės. Jos kvapą junti beveik kaip Amsterdamo kai kuriose gatvėse. Ypatingas.

Prieš tai apžiūrėjau pora daržovių turgaus eilių. Bet nejauku ilgai maklinėti nieko neperkant. O turguje pirkti tikrai verta. Ir šviežia, ir šioks toks palaikymas tų varganai besiverčiančių žmonių.

Man dabar gėda, kad pirkdama Tailande daug kur derėjausi.

Ilgokai spoksojau į šokančius miestelėnus. Įvairaus amžiaus, įvairaus sudėjimo. Bet ir tokioje sueigoje matyti turtiniai skirtumai.

Šalia Pai yra Baltojo budos didžiulė skulptūra. Ji matyti iš miestelio, tad su šiuo Buda pasisveikinau tik iš tolo.

Kanjonas

Nuostabus, gražus, įspūdintas ir dar visoks kitoks. Internete pridėta daug šio kanjono nuotraukų. Viena jo ketera –  su siaura įduba, joje koja netelpa, tad stabiliai nestovi, bet nebailūs vis tiek nueina iki jos krašto ir nusifotografuoja. Neatsilaikiau ir aš.

Nuo kanjono nuostabūs vaizdai atsiveria ir saulei tekant, ir jai leidžiantis. Mes buvom ryte. Mes dvi ir vienas „kietas“ dzen praktikuotojas rusas. Kiti turistai dar saldžiai miegojo. Pastebėjau, kad visam Tailande didysis žmonių sujudimas prasideda tik apie 10 val.ryto.

*Kai tik sutvarkysiu video klipo dydį, įkelsiu jį čia – užfiksuoti vaizdai nuo kanjono.

Pakeliui į Pai arba važiuojant atgal verta užsukti prie vandens krioklio. Yra nuoroda.

Priėjimas prie šio krioklio civilizuotas ir smagus, nes eina palei energingai šnekantį upelį. Tik nepamirškite pasiimti maudimukų :)

Kilometrų nuo Chiang Mai iki Pai nedaug, bet verta skirti bent 4 val., nes pakeliui yra daug gražaus. Na, ėmiau rašyti, kaip turistinės agentūros darbuotoja, tai sustosiu. Om.

Mašina po šiaurės Tailandą. I dalis

Kaip minėjau savo punktyrinėje ataskaitoje  apie visą kelionę po Tailandą http://www.tervidyte.com/2019/02/25/tailandas-ataskaita/ , šiaurės Tailandas labai kitoks. Kodėl? Galbūt labiausiai tai nulemta istorijos.

Viduramžiais šiaurės Tailando žemėse egzistavo Lanna arba Lannatai karalystė, kuri reiškia „milijoną ryžių laukų“. 14-15 amžiais  vyko  nuolatiniai karai su Ayutthaya (dabar senoji Tailando sostinė) ir Birma. Pastaroji išnaudojo Laną 200 metų. Tik XVIII a. pabaigoje Ayutthaya išlaisvino Laną iš Birmos vergystės. Lanna tapo Chiang Mai karalyste ir…  Bankoko vasalu.

Kaip žinia, istorija turi įtakos ir žmonių chrakteriams. Man šiauriečiais pasirodė kitu pasitikintys, draugiški, mielai bendraujantys. Pietiečiai, mano galva, jau seniai pajungti turistams ir nebe gyvena autentiško gyvenimo.

Bet visi apibendrinimai pavojingi, nes gali būti neteisingi. 

Tad grįžkime prie keliavimo reikalų.

 

Internete netrūksta įvairių maršrutų nuorodų, kaip  su mašina keliauti po šiaurinį Thai regioną, ypač rusai daug maršrutų schemų yra patalpinę.

Man dienų skaičius lėmė maršruto pasirinkimą. O dienų skaičių lėmė mano mielos bendrakeleivės Okasanos atostogų trukmė.Beveik kaip pasakoje apie lazdyno suplėšytas kelnes :)

Taigi, leiskimės į kelią dėl nieko nedrebėdami, nes viskas bus taip, kaip tegali būti –  geriausiai. Dabar ir visados :)

Iš Ranong lėktuvu atskrendame į šiauriausią Tailando miestą Chiang Rai. Pirmas malonus nustebimas – užsakytas taksi mūsų laukia, nors vėluojame daugiau nei valandą. Maža to, bevažiuodamos išsiaiškiname ( patarimas: kelionėse klauskite visko ir visų 😊 , kad jie -vairuotojas bei mergina – ir mašinas nuomoja. Du zuikiai iš karto. 

Jau kitą dieną ir išsinuomavome iš jų naujutėlaitę (trys mėn.nuo pirkimo) mašiną už 800 batų per parą. Ir svarbiausia – sutarėme, kad mašiną grąžinsime kitame mieste, t.y. Chiang Mai. Nesiaiškinau kodėl, bet nuomotojai prašė, jei sustabdys policija, sakyti, kad tai draugų mašina, o ne kad nuomuota. Matyt, dėl kokių nors mokesčių.

Mūsų viešbutuką „taksistai“ rado ne iš karto. Labai atidžiai reikia GPS rinkti pavadinimus, nes panašių ten netrūksta. Ir antras patarimas: neapsistokite, jei galite, pačiuose pigiausiuose Thai viešbučiuose. Nuo 650 batų už naktį – jau visai nieko😊

Ką apžiūrėjome Chiang Rai?

Pagrindinės turistų gundymo vietos –  šventyklos. Mes pasibuvome  dviejose: Wite Temple ir Blue Temple. 

Jos skirtingos. Pirmoji, neseniai pastatyta vieno Tailando milijardieriaus lėšomis. Tikrai įspūdinga. Su daugybe intelektą provokuojančių šiuolaikiškų elementų. Kai kas sako –  kičas. Nežinau. Tikrai aišku, kad ji visai kitokia nei tradicinės budistų šventyklos.

Wite Temple

Wite Temple (Baltoji šventykla) yra netoli miesto. Nuvažiuoti patogu autobusu iš autobusų stoties. Bilietai pigūs. Į šventyklos teritoriją įeinant reikia pirkti bilietą, bet jis pigus. O pasibūti ir pasidairyti po visa teritoriją tikrai labai įdomu. Su Oksana juokėmės, kad tokiame kaip prie šventyklos įrengtame tualete – ne be reikalo auksiniu vadinamas  –  turbūt nebeteks būti :) 

Nedidelis nuostolis.

Rašoma, kad šios šventykos sumanytojas taip įsivaizduoja rojų, o pasirinkta vien balta spalva esą simbolizuoja Budos švarumą.

Dauguma, o gal ir visos, skulptūros, architektūros detalės papuoštos veidrodžių gabaliukais. Tad  saulėtą dieną šventykla tiesiog spindi ir šviečia.

Įspūdinga, bet fotografui imti vaizdą gana keblu.

Šventyklos viduje fotografuoti draudžiama, bet vieną nuotrauką iš Ten jūs galite pamatyti mano galerijoje viršuje – dvylikta. Tik niekam nesakykite, kad kartais aš nepaisau draudimų –  viskas tik dėl jūsų akių mėlynų :)

Blue Temple – visai kitokia. Bet irgi kaip iš pasakos.

Ypatingai įdomios šioje šventyklos sienos. Galima būtų tyrinėti valandų valandas, nes čia nėra beprasmių ženklų.

Susižavėjimą keliančios atskiros detalės.

Liko nepamatyta arti Chiang Rai : kaimas, kurio moterims ant kaklų dedami specialūs žiedai , ir jos tampa ilgakaklės ; trijų valstybių (Tailandas, Laosas ir Kombodža)  sueitis 😊 vienoje vietoje.

Tęsinys bus apie įdomią reputaciją turintį miestelį Pai ir nuostabųjį Chiang Mai.

Iki malonaus :)