…vienintelė vieta, kurioje mirtingajam atsiveria amžinybė yra akimirka. Kodėl? Ogi todėl, kad kitos vietos paprasčiausiai nėra. Vienintelis menas, mums atveriantis akimirką ir visą jos pilnatvę, yra fotografija, – šitaip, per akimirką, ji atveria ir mums pasiekiamos amžinybės pilnatvę. Tikras fotografas yra tas, kuris pasitiki akimirka žinodamas, kad už jos nieko nėra.
Elena tiesiog intuityviai pasitiki akimirka. Tai rodo du dalykai, akivaizdžiai matomi jos fotovaizduose. Pirmiausia, ji nesistengia specializuotis; jos fotovaizdai nepririšti prie vienos rūšies daiktų ar situacijų. Šitaip ji lieka ištikima mūsų gyvenimo akimirkų gyvenimui – jame nėra privilegijuotų ar nereikšmingų atverčių, – žinoma, jei sugebi tai suprasti. Visos akimirkos vienodai svarbios, kiekvienas daiktas, žmogus ar įvykis – tiltas, vaikas sūpuoklėse, Valionis, senas fotoaparatas, grikių raudoniu nutviekstas laukas, griuvėsiai, kelias, bičiulė su cigarete dantyse – gali tapti amžinybės atsivėrimo vieta – epifanija. Šituo atvirumu visoms akimirkoms fotografas mėgėjas, – kad ir kaip tai keistai skambėtų, – pranašesnis už fotoprofesionalą, nes pastarasis specializuojasi, ir… praranda visų ir kiekvienos akimirkos pilnatvę.
Antras dalykas, parodantis Elenos fotovaizdo autentiškumą, – ji pasitiki pačiais daiktais ir leidžia jiems pasirodyti tokiems, kokie jie esti savaime – visiškai uždari, paprasti, tylūs, bekalbiai ir abejingi tam, kuris į juos žiūri arba juos fotografuoja. Elena myli savo fotografuojamus daiktus. Ji leidžia jiems apsireikšti jų neprievartaudama, neversdama jų kalbėti jiems svetima kalba, ji nepaverčia jų kalbos maišais, savo jausmų, sentimentų, savo evoliucijos, simpatijų ar antipatijų rezervuarais. Jos fotovaizdų herojai nerašo disertacijų, nepretenduoja į visokiausias „gelmes“ ar „simbolizmus“. Jie atsiveria tokie, kokie galėtų būti tada, kai lieka vieni, kai šalia jų ar priešais juos nėra jokio žmogaus, net fotografo.
Štai kodėl man patinka Elenos fotovaizdai – paprasti, nepretenzingi, tvirtai suręsti ir savaip reiklūs, – jie sako: pažvelk į mus ir užsičiaupk. Tiesiog pažvelk ir patylėk, nes dabar kalbame mes, vieninteliai Tavo amžinybės žinianešiai…
Įžanginis žodis Elenos Tervidytės fotoparodai