telena{eta}takas.lt prenumeruoti įrašus

2010-05-10 // komentarai(2)

Kaip liūdesys perkerta džiugesį

Savaitgalį Arvydas Šliogeris parodė naujausią Viktorijos Daujotės (pavardė be korektūros klaidos) knygą „Balsai ūkuose“ .

Eiliuotą prozą puikiai iliustruoja autorės tėviškės – tarp Varnių ir Pavandenės parapijų - nuotraukos. Jos ne Viktorijos. Kai kurios brolio, kai kurios Arvydo. Šitos tarsi mano pačios darytos, nes pernai ar užpernai kartu keliavom Viktorijos vaikystės-jaunystės keliais keleliais ir kartu fotografavom, ir paskui kartu peržiūrėjom. Tad visi vaizdai atminties matricon įsirėžė kaip savi. Emociškai savi .

Kaip ir Viktorijos tekstai – perpasakojimai, netikėtai rūpūs. Tikri. Nedaug  teperskaičiau – bet jėgą pajutau.

Tad šiandien, pirmadienį, puolu džiugiai skambinti mielai knygos autorei, kad sužinočiau, kur tą įstabią jos knygą galėčiau įsigyti, ir išgirstu į pačias pažemes nupuolusį balsą. Viktorija neslepia, kad yra ištikta nelaimės – „mirė Jonukas“. Taip sužinau apie poeto Jono Strielkūno mirtį.

Ir liūdesys pakerta džiugesį.

Xxx

Bet knyga vis tiek įstabi. Jau gavau, jau mėgaujuosi. Anksčiau skaičiau, kas Moterų parašyta, dabar skaitau, kas  Moterų išgyventa.

Štai pora gabaliukų. Ar antrąjį - atgirstą iš praeities - lengvai priskirtumėte profesorės Viktorijos Daujotytės plunksnai?

 

xxx

Vaikeli, daug nenorėk

ir viską turėsi, ko tau reiks,

kelk, kiek pagali,

nešk, kiek paneši,

ką pasėsi, tą ir susimalsi,

ta riekė, kurią nuo

savo kepalo atsirieki,

yra labai skalsi,

ir vakaras nebus toks skaudus,

kai nereiks perdaug palikti palėpėse,

kur nieks be tavęs nepasieks,

ir pasiekęs nebesusigaudys

 

xxx

nuo kurvų savo vyrą

visą gyvenimą turėjau gynioti,

kad visai nesučiulptų,

saldus joms buvo labai,

o man kartus kartus;

neišbrendamas buvo vargas,

ne sykį pagalvojau, kad gal

geriau kokiam urve,

bet vis vien nepasidaviau,

kaip jau yra, taip,

vysčiau ir vysčiau,

ir vartus savo, ir ribas gyniau,

tokia jau mano prigimtis,

nesileidžiu po padu paminama,

ir viskas

 

Komentarai (2)

  • Gabrielė

    2010-05-10 20:09

    Tas antrasis - labai netikėtas, matyt gilesnis, nei įmanoma suvokti :)

  • Justas

    2010-05-11 17:18

    Ach jau tos moterys!

Palikti komentarą

(būtinas)

Elena Tervidytė – profesionali žurnalistė, fotografė. Nuo 1992 m. - švietimo savaitraščio „Dialogas“ vyriausioji redaktorė. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė.

Autorinės teisės saugomos © 2006-2010 Elena Tervidytė