2010-05-26 // komentarai(3)
Meilės laiškai: sudeginti, grąžinti, pasilikti
Ką darytumėte, jei jus mylėjęs žmogus paprašytų grąžinti jums rašytus laiškus? Grąžintumėte?
Jo motyvai paprasti: jei tau kas atsitiks, nenoriu, kad dar kas nors mano laiškus tau skaitytų.
Atšalusių jausmų kalba. Ji visada derasi.
O jei tie laiškai man brangūs kaip prisiminimas?
Bet ir rašiusiojo skaudinti nenoriu. Ir sunaikinti ranka nekyla.
„Nežinau, kaip pasielgti. Patarkite man, gerbiama redakcija“,- taip seniau rašydavo moksleivės. Panašiai šiandien rašau ir aš, garbaus amžiaus moteriškė.
Komentarai (3)
dukra :)
2010-05-27 14:06
Pasilik :) gali nusiskenuoti ir tureti kompe, bus ramiau, kad niekur nedings... Tas, kas rašė, jau savo darbą padarė- parašė ir tie laiškai priklauso tau, juk rašė juos tau? :) Jei taip svarbu, gali pažadėti, kad niekad nepublikuosi (nors nemanau, kad taip darytum) :)
bemintis
2010-05-30 12:30
Siūlyčiau kryptingai vaduotis nuo viso iliuzijų balasto - ugnis tam puikiai tinka:) Užuot puoselėjus praeities jausmų (kas tai?:) prisiminimus, vertėtų džiaugtis tuo, ką gyvenimas teikia čia ir dabar - šiandien kvėpuoti pilna krūtine ir mėgautis visomis spalvomis, o ne kabintis už įrodymų, jog kadaise oho kokių spalvų būta... Nes juk gyvenimas taip greitai prabėga - per didelė prabanga žingsniuoti juo persisukus atgal, - čia, žiūrėk žmogus, ir į ribos stulpą atsitrenki :) Reziumė: sudeginti, grąžinti arba pasilikti, bet nesikabinti...
Vytenis
2010-06-07 07:45
Grąžinti, nes prisiminimai ir taip lieka, jeigu jie svarbūs. Daiktiniai įrodymai, man regis, mažiau reikšmingi nei tai, kas nematerialu. Vytenis
Elena Tervidytė – profesionali žurnalistė, fotografė. Nuo 1992 m. - švietimo savaitraščio „Dialogas“ vyriausioji redaktorė. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė.