2010-04-19 // komentarai(0)
Lietuviškoji Agata Kristi
Užtenka tik išlipti iš automobilio, pėstute pereiti gabaliuką Vilniaus - ir būni apdovanotas. Štai ir užvakar taip sutikau savo krikštamotę žurnalistikoje – Birutę Mackonytę.
Kai aš baiginėjau Juodupės vidurinę, ji dirbo „Moters“ žurnale. Jame doc. J.Bulota kartą parašė, kad žurnalisto darbas – ne moterims, o aš patetiškai jam „oponavau“ pareikšdama, kad jei iš karto ir neįstosiu, tai vis tiek stosiu tol, kol pasiseks, ir kad docentas iš esmės neteisus.
Į mano Skridulius atkeliavo B.Mackonytės laiškas, kuriame ji kvietė, jei įstosiu, užeiti į „Moters“ žurnalo redakciją.
Taip prasidėjo mūsų bendravimas. Ne tik žurnalistinis. Šitoje teritorijoje, deja, pasišiukšlinau kaip reikiant.
Ponia Birutė sako seniai viską pamiršusi, bet aš atsimenu...
Ir viską atmindama – susitinku su ja labai džiugiai. B.Mackonytė – vienas iš tų nedaugelio žmonių, jaunystės laikais dariusių man didelę įtaką.
Paskui ji paliko žurnalistiką, paniro į detektyvų rašymą (lietuviškoji Agata Kristi), keletą metų skyrė savo tėvo Rapolo Mackonio literatūrinio palikimo leidybai, aktyviai dalyvavo senųjų vilniečių sambūriuose.
Dabar B.Mackonytė jau atsigavo po sunkios avarijos ir vėl vaikšto gimtuoju Vilniumi išdidžiai atmetusi savo protingą ir gražią galvą. Tuo labai džiaugiuosi.
„Neaprėpiu savo gyvenimo“, - atsisveikindama sako ji.
Komentarai (0)
Elena Tervidytė – profesionali žurnalistė, fotografė. Nuo 1992 m. - švietimo savaitraščio „Dialogas“ vyriausioji redaktorė. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė.