Žymos archyvas: Indonezia

Bali (Indonezia) – kas ieško rojaus žemėje?

Apie keliones, mano žirgo galva, prasminga pasakoti tiek, kiek tai gali būti naudinga kitiems. Likusioji – didžioji – potyrių ir atradimų dalis būna perdėm asmeniška, kad su skaitančiuoju ji surezonuotų.

Taigi Bali sala, viena iš 6000 gyvenamų Indonezijos salų. Ji vadinama rojumi žemėje. Jei planuojate po šį rojų pakeliauti, mano pastebėjimai gali jums praversti. Nors  patarimų internete ir be manęs netrūksta.

VIZA

Į Bali salą, jei keliaujate per turistinę firmą,  vizos nereikia, bet jei savarankiškai – teks įsigyti oro uoste ir jos negausite, jei neturėsite grįžimo bilieto. Sala gerokai mažesnė už Lietuvą (Salos ilgis 153 km, plotis 112 km), o turi 3 mln. gyventojų. Jei nekontroliuotų atvykimo-išvykimo, matyt, jų greitai padaugėtų. Ruošdamasi į kelionę susižinojau, kad čia gyvena lietuvių pora ir jie organizuoja keliones po salą (feisbuke: balinetojai.lt), bet tautiečių siūlomos kainos gerokai didesnės nei kitų. Tad  nesusitikome.

Nepasiekiau ir Žaliosios Bali mokyklos, kurią tikrai norėjau aplankyti, nors ir neberedaktoriauju „Dialoge“ . Žinau, kad čia mokėsi/mokosi ir keli turtingų lietuvių vaikai.

13 TŪKSTANČIŲ KILOMETRŲ

Nuo Varšuvos iki Denpasar (Bali sostinė ) 13 000 kilometrų – tiek rodė lėktuvo kompiuteris. Aš skridau čarteriniu reisu Lenkijos aviakompanijos lėktuvu (LOT). Pirmyn 12 val., atgal 13,31 val., per kurias nusėdi viską, ką įmanoma nusėdėti. Svarbiausia – negauni nieko nei gert, nei valgyt. Nusipirkti, žinoma, visko gali, bet jei taupai pinigėlius – maistelio ir vandens įsidėk.

Lėktuve įrengti monitoriai – galima žiūrėti pamanomus meninius ir dokumentinius filmus, muzikos rinkinys mano ausims netiko.

Iš rytų – vandenynas, iš vakarų – jūra

Bali salos padėtį rytų-vakarų atžvilgiu reiktų turėti galvoje dar namie planuojantis maršrutą. Mat vandenyno pakrantės grožis labiausiai atsiskleis rytais, saulei tekant, o jūrinis – vakarais:  saulėlydžiams stebėti , lydėti, fotografuoti.

Vertas aplankymo piečiausias šalies taškas Uluwatu.  Nedidelis, bet gražus paplūdimys, žvėrelių, paukštelių mėgėjams – natūralus sodas/parkas.

Šiauriausias taškas, kuriame buvau – Batur ugnikalnis. Keliones prie jo siūlo visos turistinės firmos firmelės. Visuose lankstinukuose rašoma, kad sumokėję tiek ir tiek jūs būsite nuvežti, gausite pavalgyti sėdėdami terasoje matysite nuostabų vaizdą: ir ugnikalnį , ir ežerą šalia. Jei susigundysite šiais gražiais pažadais, išvažiuokite taip anksti, kad prieš 5 val.jau būtumėte vietoje. Jei Antraip – ugnikalnis atrodys kaip paprastas kalnas, o į gražias vietas jo papėdėje ar prie ežero, kur trykšta šilti šaltiniai joks vairuotojas jūsų neveš, nes kelias ten blogas, o firmos samdomi vairuotojai saugo mašinas ir ,bendrai, jie tingūs. Jei nori nuvažiuoti išsukti iš turistų nudrengto maršruto, reikia labai ilgai įtikinėti vairuotoją, kelis kartus žemėlapyje rodyti ir tikslinti kelią. Ir vis tiek jis gali nuvežti tave į kitą vietą.

Į gražųjį Pandawa paplūdimį patekau tik iš antro karto ir pakeitusi vairuotoją.

Labai gražus –  Munduk kelias. Keliauti juo reiktų lėtai, su pasisėdėjimais, pasigrožėjimais.

Kitų konkrečių Bali vietų nesiūlysiu – firmos ar kiti prisiūlys, bet grupuoju jas taip: paplūdimiai, kriokliai,  šventyklos, ryžių terasos. Ir ne jų kiekis svarbu.

Dvi gretimos salelės

Šalia Bali salos yra dvi salelės. Benoa Harbor uoste turistus medžiojantys „menedžeriai“ prikišamiausiai siūlo Lembong salelę – joje tikrai rojus banglentininkams.

Greta dunksančioje Penida saloje gali patraukti vieta, kur nukritęs meteoras arba šiaip ramiau pakeliauti nebrangiai nusisamdžius motorolerį. Bet keliukai siauri, vingiuoti, vietomis labai statūs – tad motorolerių vairavimo ypatumus reikia žinoti ir būti patyrusiam. Juolab, kad ir važiavimas mums neįprastas –  kaire kelio puse.

Salos centras – Ubud

Graži vieta, tradicinių menų Meka, bet šalia nėra nei jūros, nei okeano. Tiesa, yra upė,- gana srauni, su keletu slenksčių –  ja siūloma plaukti valtimis apie 2 val. Vandens atrakcijų mėgėjams smagu, ypač su smagia sava kompanija.

Ubud mieste galite gerokai patuštinti piniginę : įspūdingi sidabro gaminiai, iš vietinės žaliavos pagaminto skulptūros, kaukės, audiniai – tikrai visko labai daug. Aš vienoje galerijoje nusipirkau nedidelį paveikslą. Ji nuėmė nuo porėmių, įsuko į plastmasinį vamzdį – ir darbelis saugiai atkeliavo į Lietuvą.

Derybos

Jei nenorėsite, kad jus drožtų kiekviename žingsnyje – turėsite derėtis. Kainas baliečiai užkelia visur dvigubai, o geroj nuotaikoj ir keturgubai. Ar pirktum vaisius pakelės turgelyje, ar samdytumeisi mašiną, ar užsisakytum masažą – pirminė kaina bus nereali. Seminyak miestelio vaistinėje vaisto kaina padvigubėjo  kol aš nuo lentynos priėjau prie kasos.

Taigi teks pasirinkti: arba derybos ir padidintas atidumas viskam, kas susiję su pinigais (vietine valiuta disponuosite milijonais)  arba relaksas ir didesnės išlaidos.

Pinigai, valiuta

Didesnėse parduotuvėse, daugumoje kavinių galima atsiskaityti kortele. Bet dėmesio ! – Indoneziją bankai  įtraukę  į nepatikimų šalių sąrašą, todėl skrendant į Bali, turite sutarti, kad bankas neblokuos jūsų kortelės. Antraip bus kaip man – vieną kartą atsiskaičius, SEB pamatė,kad atiskaityta Bali ir kortelę užblokavo. Atblokuoti gali tik bankas, tik po tiesioginio pokalbio su klientu.

Turėti grynų keliaujant po Bali tikrai reikia. Pinigų nuėmimo procedūra bankomatuose painesnė negu pas mus, bet „paįmama“. Nelabai plėšikauja ir pinigų keityklos. Skirtumo tarp dolerių ir eurų nepastebėjau, bet baliečiai labiau pratę prie savo rupijų lyginimo su doleriais.

Aš buvau supaprastinus  skaičiavimą: kablelį keldavau per 4 skaičius į kairę. Pvz. 120 000 rupijų, tai 12 eurų apytikriai, tiksliai skaičiuojant – kiek mažiau. Bet orientavimuisi kainose man tokio metodo pakako.

Transportas

Viešojo transporto nėra. Taksi ir mašinų nuoma nėra brangi, jei mokate derėtis. Motorolerių nuoma labai pigi – jei kelioms dienoms, tai galima sutarti po 2-3 eurus už dieną. Keliauk ir  būk laimingas. Kuro galima nusipirkti bet kur – pardavinėja tiesiog gatvėse supilstytą į plastmasinius bilietus. Tiesa, nuomuodamiesi motorolerį, patikrinkite, ar rodo bent vieną iš orientavimuisi svarbių parametrų: kilometražą ar degalų kiekį. Kai maniškis nerodė nei vieno – orientuotis, kada jis sustos, buvo keblu.

Seksas, narkotikai

Vakarais turistiniuose miestuose daug ir moterų, ir vyrų siūlo intymias paslaugas. Vienas pažįstamas gyrėsi, kad už 100 dolerių turėjo jauną visą naktį. Rytais matydavau pusryčiaujančias savotiškas poras: pagyvenęs storas baltaodis diedas ir jaunas kūdas balietis. Beveik paauglys.

Narkotikais jokiu būdu Bali nesusigundykite – galite sėsti į kalėjimą ilgam. O „grybukų“ pasiūla nemaža.

Tai tiek būtų. Gal ką svarbaus ir pamiršau :)

P.S. Į tokią tolybę nusibeldus, būtina paragauti Luwak kavos. Kas ją perdirba, sužinokite patys – gal kai kam ir noras ragauti dings :)