Vakaras pas Meilę Lukšienę (2004 01 30)

Nuotr. Dr.Meilė Lukšienė, prof.Donatas Sauka, Elena Tervidytė, Lizeta Lozuraitytė. „Dialogo“ knygos ASMENYBĖS pristatymas 2003 m.

Tvarkydama seną kompiuterį, radau šį įrašą. Beveik nebeturėdama vilties, kad kada nors įvairius savo įrašus apie įvykius,  žmones surinksiu vienon „dainon“, imu leisti atskirus, bet autentiškus „posmelius“. Gal kam nors ir pravers.

ET

Žiūrim Rimčio skaidres

Vakar ( 2004 01 30) buvau pas dr. M.Lukšienę (ML). Jau seniai ji norėjo padaryti malonumą Rimčiui  (Rimtis Lukša) – sukviesti žmonių, kuriems jis galėtų parodyti savo kūrybą – skaidres.

Vakar buvo abu Saukos (Donatas su žmona), V. Zaborskaitė, Ingė (Lukšaitė), pati ML ir aš. Zaborskaitę paėmiau iš namų. Jai dabar 80 – dar sunkiau eina, nes svoris padidėjo, o kojos susilpnėjo („per kelius nejaučiu jokio stiprumo“). Pamažu, labai atsargiai įveikėm atstumėlį iki mašinos, paskui iki Lukšienės durų ir atgal.

Silpnėja jų jėgos. Pasakė, kad I.Kostkevičiūtė  griuvo, susimušė stuburą, dabar sunkiai per kambarį pereina. Reiks paskambint – gal kokios pagalbos reikia.

Apie politiką

Kol Rimtis ruošėsi skaidrių demonstravimui, visi susėdom Daktarės darbo kambaryje (į kiemo pusę). Zaborskaitė prasmego lovoje, ant kurios, pasak ML, užtiestas iš Prahos Giedrės (ML dukra) atvežtas čiužinys. Sauka pritupė ant kėdės, nuo kurios nuėmė kalną drabužių, po jais buvo kažkokiuose induose supiltas buljonas. „Jo negalima šildyti”,- komentavo Inga, matyt, viską ir surūpinusi svečių skrandžiui.

Taip kas kur įsitaisę, aišku, sušneko apie politiką: ar atstatydins Paksą ar ne. Ar jis vėl galės kandidatuoti? Zaborskaitė kaip visada buvo optimistė: atstatydins, išrinks Brazauską.

Akimirką kažkur išlėkiau ir iš toliau pamačiau, kaip sėdi penki seni žmonės – jau tik buvę, jau tik galėję – ir kalba apie valstybės reikalus. Ne senatvę, ne ligas, o valstybę.

Peržiūra

Ant mažo staliuko užkelta taburetė, ant jos 60-tųjų metų skaidrių projektorius ir Rimtis,regis, kiek įmetęs dėl drąsos.

Skaidrės, žinoma, nuostabios. Ir tos, kurios natūraliai fotografuotos, ir tos, kurios komponuotos. Profesionalus šviesos, linijos, kompozicijos jautimos. „Beveik saldu, bet nesaldu”,- išsitaria Sauka.

Padarius pertrauką, užkandžiaujant kalbama, ką su šituo menu galima padaryti. Siūlau pirmiausia viską įrašyti į CD, antra – įsigyti gerą projektorių, kad skaidrių nedegintų ir nelydytų. Siūlausi padėti nuskenuoti ir įrašyti.

Rimtis kažkaip ginasi. Važiuojant namo (jį irgi pavežiau į Žvėryną) jis sako: „Man perdaug tiek šilumos. Tiek aš negaliu priimti”. Labai jautri natūra – su stulbinančia meile jis kalba apie drebulę, kregždutę, anūką, savo „vaikus“ – lašišiukus.

Sutarėm, kad antradienį man paskambins. Kuo galėsiu,  padėsiu. Tik mano skeneris gali skaidrių neskenuoti.