Lietuvos kapinėse labai daug unikalių medinių kryžių. Kol kas, man atrodo, deramai jų nevertiname, nesuvokiam kaip svarbių dvasinio gyvenimo liudytojų. Kol tempiam į muziejus senus pripažintų kūrėjų darbus (aišku, reikia), dabar kuriančiųjų nyksta.

Kai vienoje seniūnijoje bandžiau įkalbėti patvarkyti XVIII a. pabaigos metalinę kapo tvorelę, man nuoširdžiai „paaiškino“, kad negali to daryti, nes tai ne jų teritorija. Seniūnija esą tik už bendrus takus ir šiukšlių konteinerius atsako. Tikrai taip, biurokratai dažniausiai ATSAKO.