Ruošdamasi kūrenti pirtį, prisiminiau smagią istoriją iš gyvenimo, kai Lietuvoje dar nebuvo ne tik interneto, bet ir televizoriaus. Bet buvo mūsų
Skridulių kaime dvi pirtys: pas Varką ir pas Stelionius. Kai vienas ar kitas kaimynas ruošdavo pirtį, pakviesdavo ne tik mus.
Pas Stelionis pirtis buvo didesnė ir šviesesnė todėl joje norinčių maudytis būdavo daugiau. Vyrai eidavo pirmi (daugiau karščio) kartu su berniokais, o moterys paskui ir ne visada su jaunimu. Jei panelių susidarydavo pulkelis, kartais joms leisdavo paskutinę šilumą pasiimti vienoms.
Štai šitas variantas ir nedavė Stelioniokui ramybės.
Jau suaugęs vyras jis mano mamai papasakojo, kad labai norėjo nuogas mergas pamatyti, bet buvo prigąsdintas, kad apžabals, jei į nuogybes žiūrės.
Sako, ilgai jis kankinosi, sukdamas ratus apie pirtį takelį pramynė. Baimė apakti buvo didelė, bet ir noras uždraustą vaisių apžiūrėti – galingas.
Ir štai vieną kartą desperatiškai blaškantis tarp noro ir baimės, Stelionioką ištiko saliamoniškas sprendimas: jis pažiūrės viena akim.
Jis pasakojo, kad dar pasvarstė, kurią akį – kairę ar dešinę – paaukoti, pridengė dešinę ir prisiplojo prie pirties langelio. O, koks grožis!
„Kai supratau, kad neapžabalau,- porino jis mano mamai, – abiem akim žiūrėjau, žiūrėjau”.