Žymų Archyvai: Thailand

Dvi skirtingos Tailando salos

Na, iš nuostabios kelionės po Tailandą (2019 m. vasaris – kovas) dar norėčiau keletą „suzipuotų“ žodžių parašyti apie dvi salas, kuriose buvtelėjau.

Pirma Ko Payam, netoli Ranong. Labai tinkama adaptacijai, kaip ir sakė ją rekomendavęs Richardas Jonaitis. Ji tinkama ir norintiems pabūti ramiai arba geriau susipažinti su įdomiausiu personažu – pačiu savimi.

Sala nedidelė – motoroleriu gali apvažiuoti per kelias valandas. Yra pliažai, kuriuose gali maudytis, kur valgyti, kur atsiduoti į stiprias masažistės rankas.

Įdomiausia vieta, mano akimis, šioje saloje – hipių buveinė. Rojaus kampelį šie laisvūnai atrado dar tada, kai „baltieji“ nelabai lankė Thai. Hipiai tempė pakrantėn viską, ką rado aplinkui, ir surentė namelius, pastoges, tvoras… Gėlių vaikų fantaziją ir išradingumą , pasireiškusį keistos gyvenvietės statybose šiame Andamandų jūros ruože neparūkius žolelės,  žodžiais nupasakoti sunku. Tad žiūrėkite nuotraukas, 1/100 jos perteiks, o kitą dalį teprijungia jūsų fantazija.

Dalykinė informacija. Atskrendate ar atvažiuojate į Ranong ir laiveliu arba keltu (pirmasis pigiau ir greičiau) persikeliate į salą. Ten jūsų laukia motorolerius apžergę vietiniai ir pigiai nušvilpina, kur jums reikia. Jei reikia netoliese, jie gali apsukti ratą kitą, kad nesigailėtumėte, jog nėjote pėsti .

Aš gyvenau bungalow. Viskas gerai, bet elektra dieną išjungiama ir šilto vandens, aišku, nėra. Bet galva gerai išsiplauna ir jūroje,  ypač kai ryški mėnesiena:)

Laisvi nuo žodžių vaizdai iš Ko Payam salos:

Ko Lanta – antroji sala, kurioje smagiai praleidau 5 dienas. Ji yra labiau į Thailando pietus – Krabi regione.

Galima į salą ir nesikelti, o gyventi, pvz.,  Krabi ir kasdieną važinėti į kurį nors netoli esantį paplūdimį. Jie švarūs ir netirštai „apgyvendinti“.

Ir pačiam Krabi yra kuo užsiimti. Bet aš kėliausi į Ko Lanta.

Kas yra sala? Toks Žemės  gabalėlis lyg vaikas atskirtas nuo mamos dideliais vandenimis. Tokia metafizinė patirtis, kai neiškeliausi iš čia kada panorėjęs. 

Taigi pasiplausiojusi apie Krabi keltu persikėliau į Ko Lanta.

Užsisakydama nakvynę šį kartą susimoviau – pasiėmiau rytinėje salos dalyje, o ten maudytis negalima.

Net nepagalvojau, kad taip gali būti, bet realiai šitą ypatumą pamačiusi – nenusiminiau, išsinuomavau motorolerį ir smagiai važinėjau į vakarinę salos pakrantę, kur paplūdimys už paplūdimį gražesnis, tik reikia į juos nusileisti arba ilgais laiptais pro restoranas, arba per šabakštynus. Turistų saugumas čia pačių turistų reikalas.

Vakarinėje Ko Lanta pakrantėje gyvenimas kunkuliuoja. Pavalgyti siūloma kas žingsnį. Gatvės maistas puikus, bet virtuvės kambarioko geriau nematyti:)

Pačiame Ko Lanta  salos smaigalyje yra nacionalinis parkas. Labai giriamas. Aš susilaikau.

Gražioje parko vietoje yra švyturys, daug beždžionių (viena buvo nutvėrus mano kuprinę ir staigiai įsivaizdavau, kaip jos ieškau 60 hektarų plote. Ir ne tik ant žemės, bet ir medžiuose -tapčiau tarzane.

Kur gyventi, visada galima pairinkti. Štai jums du būstai :

Saloje dirbančios turistinės firmos suteikia daug galimybių paplaukioti aplinkui. Galima dideliais laivais, galima kateriais, galima ir mažomis medinėmis valtimis. 

Paprastai tokiais laiveliais turistai nuplukdomi iki negyvenamų salų, ten persodinami į kajakus ar baidares, ir atsiranda puiki galimybė iš arti pamatyti nuostabių vaizdų.

Antroje nuotraukoje (žr.žemyn) mūsų gidas lupa kriaukleles iš uolos. Jos atsidengę po atoslūgio. Skanios bjaurybės:)

Komentarų gal ir nereikalaujantys dar keli saloje pamatyti žmonės ir  vaizdai:

Po šiaurės Tailandą su mašina. IV dalis

Grožybės šalia Chiang Mai

Trumpa, bet talpi Fb žinutė iš dabar su motociklu po šiaurės Tailandą keliaujančio vaikino patikino, kad mano skelbiama informacija kai kam praverčia. Smagu. Tad tęsiu pasakojimą apie kelionę su mašina po šiaurės Tailandą. Tai paskutinė dalis apie šį nuostabų regioną.

III d.čia

II d.čia

I d. čia

Taigi, į ką akis paganyti aplink Chiang Mai? Pristatysiu keturias vietas.

Pirmoji – Auksinė šventykla.

Į ją galima nuvažiuoti ir autobusu, ir dviračiu. Mačiau ir pėstute keliaujančių. Turistiniai bukletai reklamuoja pakeliui esančią apžvalgos aikštelę, nuo kurios matoma Chiang Mai miesto panorama.

Šalia aikštelės įsikūrę maistu prekiaujantys ir net portretus piešiantys gatvės dailininkai.

Smagus toks bendras – turistų ir vietinių – šurmulys.

Į Auksinę šventyklą veda ilgi gražūs laiptai. Ant jų sėdi mergaitės aprengtos tautiniais tajų drabužiais. Nuobodžiauja. Nedaug kas joms aukoja, bet per dieną, matyt, šiek tiek prisirenka. Tailande, kaip žinome, vaikai ir daug sunkesniais būdais uždarbiauja.

Šitoje šventykloje sunkoka susikaupti, nes tikrai daug turistų. Tačiau galima įsigyti mantrų lapelių ir juos skaitant keliauti ratu apie gulintį budą.

Šitoje pat kryptyje yra ir Tailando karaliaus vasaros rezidencija.

Puošniai sutvarkyta, griežtai saugoma. Spalvinga, gėlinga.

Jei vilki drabužius atidengtais keliais ar neuždengtais pečiais – neįeisi. Nenusimink😊 Čia pat Tamstai išnuomos didelį šalį, juo apvynios ir įleis. Vaikščioti galima kiek nori.

Perlas šalia Chiang Mai – Do Inthanon nacionalinis parkas.

Į prie jo esančią apžvalgos aikštelę įvairiomis transporto priemonėmis suvežami ar patys atkeliauja turistai, kad pamatytų saulės patekėjimą. Visi apsimiegoję, bet šaltis greitai miegus išvaiko. Turistai apsirengia, apsimuturiuoja, bet šilta netampa. Net sunku suprasti, iš kur tas kūną stingdantis šaltis. Bet praeina pora valandų, ir jau gyventi galima, ir traukti į ekskursiją po nac.parko džiungles labai verta.

Bilietai nebrangūs. Ar vienas eisi, ar su grupe – lydės gidas. Jis nieko nepapasakos, nes nekalba angliškai, bet praves turistams numatytais takeliais ir šiek tiek užsidirbs pragyvenimui. Tad negailėkite tų batų*!

Karaliaus ir karalienės šventyklos.

Jei nepatingėjote anksti keltis, tai rytinės saulės užlietų vaizdų dar spėsite pamatyti ir keliaudami per džiungles. Apžvalgos aikštelės įrengtos gerose vietose. Į jas susispiečia daug turistų ir visi darosi selfi. Kažkaip net nejauku. Atrodo, kad jiems tas kalnų, augmenijos grožis tėra fonas saves įamžinimui. Ir taip visose vietose. Nesuprantu, kam tie šimtai tavo face gali būti įdomūs😊

Nuo vieno nacionalinio parko kalno galima pamatyti Karaliaus ir Karalienės šventyklas. Jos netoliese įėjimo į parką. Ir baigus kelionę po džiungles (trumpiausias maršrutas apie 5- 7 km.) verta užsukti prie karališkųjų šventyklų. Įėjimas mokamas, bet keliaujant tokiems reikalams batų* gailėti tikrai neverta.

*Tailando pinigai.

Smagių kelionių – ne tik po pasaulį, bet ir po save – nuoširdžiai visiems mums linkiu.

 

TAILANDAS (ataskaita)

Netrumpai,  mėnesį (2019 01 17 – 2019 02 22) su  trupučiu keliavau po Tailandą. Pradžiai pateiksiu tam tikrą statistiką. Gal ji man pačiai pravers planuojamam platesniam aprašymui ar tikslesniems parašams prie nuotraukų. Gal ir jums, kas nors įdomaus bus.  

Nuskridau į Tailandą ir grįžau per Kijevą Ukrainos avia linijomis. Vilnius – Kijevas skrydis trunka valandą 10 min. Kijevas – Bankokas – vienuolika valandu. Bet du kartus pamaitina :)

Kai kas internete peikia šias avia linijas – man jos tiko ir patiko, tik jau kelintą kartą patiriu Kijevo oro uosto darbuotojų grubumą, kažkokį piktą keleivių ignoravimą. Gal jie labai nelaimingi?

Taigi ką veikiau pačiame Tailande? Paklajojau po Šiaurės Tailandą, užkabinau šiek tiek pietinę jo dalį (Krabi, Ranong) ir finišavau sostinėje Bankoke.

labai skiriasi atmosfera šiuose regionuose. Šiaurė – labai paslaugūs, draugiški, besišypsantys žmonės. Pietūs – turistų gerokai nubukinti, abejingi. Centras/Bankokas – didmiestis yra didmiestis. Čia kiekvienas žiūri, kaip jam ištverti.

Bet tai, aišku, tik mano nuomonė.

Kiek buvo vietinių skrydžių? Keturi.

  • Bangkok – Ranong
  • Ranong – Chiang Rai
  • Chiang Mai – Krabi
  • Krabi – Bangkok

Skridau dviejų avia linijų lėktuvais : Nok air ir Asia air. Vieną kartą pasinaudojau tarpininkaujančia firma Opodo ir permokėjau. Iš pradžių jie rodo patrauklią bilieto kainą, o kai pasieki užsakymo finišą, prideda pusę sumos sau.  Šimtą skaičiukų surašius negi begrįši į nulinę pradžią?

Vienam skrydžiui bilietą nupirko Gabrielė per Greitai.lt. Pamažino mano vargus. Ir grįžimo bilietą ji paankstino.

Anksčiau grįžau, nes pajutau, kad esu pilna, nebesugeriu naujų įspūdžių, o pliažuose gulėte nemoku. 

Su grįžimo bilietu ir kitiems gali rastis keblumų. Kadangi norint gauti Tailando karalystės vizą, reikia turėti grįžimo bilietą, tai kebloka numatyti, kiek iš tikro norėsi būti. Bet gal ne visiems :)

Keturis kartus keltiausi keltu

  • Ranong – Ko Payam (sala)
  • Ko Payam – Ranong
  • Krabi – Ko Lanta
  • Ko Lanta – Krabi

 

Patogu, jei užsisakai per viešbutį ar agentūrą. Jie tada paima su mašina iš sutartos vietos, nuperka bilietą į keltą ir persikėlus nuveža arba ne iki užsisakyto viešbučio.

Nuobodžiausia tokios kelionės dalis – kai autobusiukas renka keleivius, išsibarsčiusius po įvairias vietas, paskui taip pat juos išvešioja. Taigi, ant kelto praleidi mažiau nei valandą, o surinkimams ir išvežiojimams apie dvi. Važiuojant į Ko Lanta vairuotojas dar užsuko į degalinę, paskui vandens paimti draugui į salą (šventas reikalas😊. Du didelius plastmasinius bakus paėmė. Kad jie tilptų, visas kuprines naujai permetė. Ir ne kartą.

Keliautojai rašo, kad taip dingsta kai kurie daiktai iš kuprinių. Man irgi šis tas dingo, bet nežinau, ar tikrai per tokius keliavimas. Galėjau ir pati kur nors palikti.

Bet kad tokių autobusiukų vairuotojai  nesiceremonija ir su keleiviais – tai, deja, tiesa. Jei sugalvoja kurį nors persodinti į kitą vietą, tai beveik pirštu į tą turistėlį beda ir suprask, ką daryti. Nes angliškai  jie nešneka.

Nors kartais nesuprasi: ar tikrai jie nesupranta angliškai, ar tik apsimeta, kad nesupranta.

Tad keblių situacijų dėl to sunku išvengti.

Aha, kas dar buvo?

Du smagūs pasiplaukiojimai laiveliais ir kajakais.

Ko Lanta saloje ir apie AoNong, netoli Krabi.

Gražumas vaizdų iš laivelių ir kajakų.

Bet stipriausius potyrius suteikė raftingas netoli Chiang Mai. Kai tave srovė didžiuliu greičiu neša tiesiai į akmenį, paskui beveik stačiai leidžia žemyn ir visaip kitaip sukioja – smagu. Jei neišvirsti, nenusibrozdini šonų ar kitų kūno dalių.

Khampan Rafting nuotrauka.

Tailande vairavau mašiną ir motorolerį.

Mašiną Tailando šiaurėje. Ypatumas, kad eismas ne kaip Lt, o kaire puse ir vairas mums neįprastai – dešinėje.

Iš pradžių tai baisoka, ypač žiedinėse sankryžose :) Kad neišvažiuotum prieš eismą, turi kažkaip persisukti smegenyse erdvės suvokimas.  Prie visos tos įtampos prisideda ir vietiniai vairavimo subtilumai ir visai nežinomų miestų gatvės ar kalnų keliai. 

Gerai, kad turėjau puikią šturmanę Oksaną. Tik vieną kartą – kai įvedė į Chiang Mai turgų – pyktelėjau. Nes ten be visų transporto priemonių dar ir masė žmonių, vaikų, šunų… O buvo jau tamsu. Om.

Ir stipriausi įspūdžiai, manau, abiems liko iš važiavimo, kaip mes manėme, į kokį tai reklamuojamą apžvalgos kalną. Įvarėme neasfaltuotu provėžuotu duobètu keliuku į kalną. Posūkis ant posūkio, iš viršaus leidžiasi sunkvežimiai, su kuriais tik tam tikrose vietose gali prasilenti 3-5 cm atstumu. O Oksanai iš šono dar ir kriaušiai nežemi matosi.

Keletoj vietų buvom sustoję su kitom mašinom nosis į nosį, kaip  ožiai. Aš mielai praleisčiau, klausiu Oksanos, kaip toli ratas nuo krašto, ji sako 5 cm. Na, sorry, nejudu. Juolab matau, kad vyriškiui su visureigiu, koks pusmetris laisvas.

Gal jie taip kibino dvi moteriškes? Nežinau. Bet jau geriau niekaip, nei taip.

Tai mašina važinėjom 8 d., labai komfortiška, nes kur nori sustoji, nereikia ieškotis, kas nuveš saulėtekio stebėti ar prie kanjono. Ir nebrangu – 800 batų už parą. Benzino valgė priklausomai nuo vietovės. Bet nerijo.

Elena Ona Tervidytė nuotrauka.

Na, ir dviejose salose lakiojau su motoroleriu. Septynias dienas prašvilpiau su vėjeliu. Gal net smagiau nei mašina. Kai važiuoji įkaitintu asfaltu ir dar iš viršaus kepa +33, tai beveik įeini į transą . 

Motorolerio kaina parai maždaug 200 batų. Galima ir šiek tiek nuderėti. Svarbu pradžioje išbandyti, ar traukia į įkalnę, ar gerai stabdo. Na, neblogai būna, jei rodo kilometražą ar bent benzino kiekį :)

Nakvojau 8 viešbučiuose ir 2 bungalow.

Savo kojomis nuėjau apie 231 km. Nemaža dalis tų kilometrų buvo pasunkinti: per džiungles ar kopiant/leidžiantis į visokius kalnus. Laiptų buvo tikrai tūkstančiai. Dėkinga savo kojoms, kad  atlaikė.

 

Fotografavau. Padariau 3,335 kadrus dviem kamerom (Nikon ir Canon), plius šiek tiek telefonu. Žinoma, vien per pirmą peržiūrą kelios dešimtys jų jau nulėkė į šiukšliadėžę. Ir dar daug neliks įdėmiai apžiūrėjus. 

Filmavau. 17 vaizdo įrašų. Pasirodė, kad draugams patiko tie įrašai, kuriuos keliaudama dėjau. Bet turiu išmokti greito, minimalaus video paredagavimo, kad nevarginčiau kitų pasikartojimais ar šiaip prastais vaizdais.

Turėjau šią techniką: du fotoaparatus, vienas, ačiū die, mażas ir nesunkus, telefoną ir iPadą.

Suneśiojau dvejis bridžus.

Dar nesuskaičiavau, kiek pinigų išleidau. Nešvaiščiau, bet…

Pamečiau:

Vieną kitą kg kūno svorio (negaila); Striukę ( gaila); Pora apatinių:) Dar keletą smulkmenų.

Žinoma, dariausi visokius (Tadicinį thai, su aliejais, kojų padų)  masažus – virš 10.  Neišbandžiau: erotinio, su žolelėm, su akmenimis, taškinio.

Įdomu, kad su tailandietišku masažu  susipažinau dar Vilniuje. Prieš keletą metų nedidukė tailandietė tada tiesiog šoko ant mano  kūno. Vaikščiojo ant jo ir kulnais, ir keliais, ir alkūnėm – ir juokėsi, kvatojo, kai iš skausmo mano roža kraipėsi.

Čia keletas irgi buvo stiprių. Jei nenubluks įspūdžiai – aprašysiu.

Valgiau labai aštriai, ką man draudžia daktarai, bet jaučiausi geriau nei įprastai. Tai dariau ne dėl eksperimento, o todėl, kad  išprašyti patiekalo be prieskonių, tiesiog užduotis beveik neįmanoma. Todėl kelionės antroje pusėje pusryčiams jau pirkausi pieną, duoną ir jogurtą parduotuvėse.

Egzotiškiausi ragauti patiekalai, vaisiai:

Duranas. Labai įdomus skonis – kaip supuvusių silkių ir neplautų kojinių.

O džiovintas – be blogo kvapo ir skanus. Namiškiams patiko.

 

 

 

 

 

 

 

 

Gidas austres nulupinėjo nuo uolų, kurias per potvynį apsemia vanduo, ir čia pat davė paragauti gyvų austrių.

Reikėjo atitinkamai nusiteikti, kad paragaučiau keptų vabalų.

Dar ragavau varlių šlaunelių ir, žinoma, visų giriamą įdarytą ananasą.

Dar – putpelių kiaušinių, išvirtų karštosiose versmėse.

Tiesa, labai pasisekė, kad pamačiau Tailando gėlių festivalį. Jį globoja pats karalius, tai renginys maštabiškas ir tikrai įspūdingas.

Šiam kartui tiek. Ačiū, kad perskaitėte. Dovanokite smulkias klaideles – ištaisysiu vėliau.

P.S. Aplankytų šventyklų nepamiršau. Bet tai kiek kitokio rašymo stiliaus reikalaujantys objektai.

 

Start to Thailand

Nežinau, ar kas paskaitys. Žinau, kad niekam, išskyrus du tris artimus žmones, tai ir nėra svarbu. Bet pati būsiu užfiksavus: šiandien išskrendu į Tailandą.

Dviems mėnesiams, jei viskas klostysis gerai. O jei ne – bus matyti. 

Apsispręsti dėl atgalinio bilieto datos verčia vizą išduodantieji. Taip tampi savo apsisprendimo įkaitu :)

Kelionei ruošiausi ilgai, gal net per ilgai. Jaučiuosi kiek perdegusi.

Dvi su trupučiu savaitės kartu keliaus Okasana Judakova. Geresnės bendrakeleivės, matyt, tikėtis nebuvo galima:)

Viliuosi, karts nuo karto šį tą parašyti ir čia, ir fb.

Sudie, mielieji. Dar neatsiskyrusi, jūsų jau ilgiuosi.