Papasakosiu dviejų keliautojų istoriją. Sugalvotą, aišku. Bet keliauninkų nuotykiai man puikiai pasitarnaus kaip vaizdi metafora.

***

Taigi nusprendė du studentai į Palangą tranzuoti“. Pusvalandį prie greitkelio tuščiai pastovėję, jie susiginčijo, kaip greičiau Palangą pasiekti: ar vienu ypu, ar per kelis kartus. Jonas tvirtino: turėsim kantrybės palaukti – ir mums pasiseks, nuveš tiesiai iki Palangos. Petras piktinosi laukimo taktika ir agitavo važiuoti su bet kuo, kas sustoja: kiek paveš – tiek ačiū, toliau vėl žiūrėsim…

Draugai nesusitarė, apsižodžiavo ir išsiskyrė.

*

Volvo pavežė Petrą iki Elektrėnų. Vairavo moteris – nekalbi, griežta, tepratarė, kad visada tokius paveža, nes jos sūnus irgi mėgsta trankytis. „Aš jam pinigų duodu, sakau, pirk bilietą, sėsk į autobusą ir ramiai pasieksi Palangą, – o jis vis tiek šalikelėj stovi…“

Nuo Elektrėnų iki Raseinių Petras keliavo su penkiasdešimtmečiu vyriškiu, rūkstančiu į tėviškę medaus parsivežti. Šnekus – visą kelią dėjo ant valdžios, žmonos, viršininko, pakelės zabegalkių“… Bet draugiškas – sausainiais ir obuoliais vaišino. Paskui sumokėti paprašė: „Net arklys arklio veltui nekaso.“

Ties Raseiniais Petrui teko ilgokai pastovėti. Ir lietus užėjo. Girta moteris varėsi dviratį ir kalbėjosi, kaip su žmogum, tiksliau, kaip su gyvuliu: „Ko tu, blatj, pas tą kurvą vaikštai? Aš tau, b…, per prasta? Miesčionės užsinorėjai?“

Po gero pusvalandžio prie lietaus permerkto Petro sustojo senas žiguliukas. Jaunas vaikis šypsojosi visa burna: „Nu, sėsk, pavešiu.“ Netoli pavažiavęs, jis suko į šoną ir įkalbėjo Petrą pigiai  cepelinų užvalgyti. Didžkukuliai buvo ir dideli, ir balti kaip paršeliai. Žiguliuko vairuotojas atsisveikino su Petru išdidus kaip indėnas: ir pavežiau, ir kur pavalgyt pigiai galima parodžiau.

Penktoji mašina nuvežė Petrą iki pat Palangos kryžkelės. Prabangios mašinos prabangus salonas kvepėjo kaip parfumerijos fabrikas. Vairuotojas į pakeleivį nekreipė jokio dėmesio, ir šis mėgavosi švariai skambančios muzikos garsais bei greitai pro šalį lekiančiais vaizdais.

*

Jonas gana ilgai laukė, bet savo sulaukė – sustojo Passatas, paėmė ir nuvežė iki vietos. Vairuotojas su bendrakeleiviu vos keliais žodžiais persimetė, bet atvežė veltui ir be jokių nuotykių.

***

Kuriuo būdu – Jono ar Petro – Jūs keliaujate per gyvenimą?

ET