Autorius: Elena Tervidytė
-
Varkos dantys
Ji buvo mūsų kaimynė. Jei atvažiuodavom autobusu, eidavom pro jos namus. Ir į pradinę mokyklą aš kasdien vaikščiojau pro Varkos namus. Jos antrojo vyro, Jeriomkos, neprisimenu, nors jųdviejų sūnus Ivolikas buvo mano metų ir su juo – svetimu – pirmą kartą pasibučiavau. Gyveno jie geresniame ir didesniame nei mūsų name ir pirmieji kaime įsigijo televizorių.…
-
Jurgos Ivanauskaitės sms. I d.
Apie Jurgą Ivanauskaitę, talentingą rašytoją, ryškią asmenybę, dailininkę, daug parašyta, pasakyta, parodyta. Tad tik imk ir skaityk. Todėl šią Jos gimtadienio dieną nieko nerašau, įdedu autentikos – keletą Jurgos man rašytų sms ir nuotraukų, kurios, mano galva, gal padės geriau suprasti apie ką rašoma. Jurga IVANAUSKAITĖ: Prisiminiau, kad blondinei dar reiks blakstienu, gal gali paklaust…
-
Kas yra tyla?
Aš, kaip ir visi vaikai, tėvams, dažniausiai Mamai, užduodavau įvairiausių klausimų. Vienas mano klausimų iš Mamos pareikalavo nemenkų pastangų :) Vieną naktį Ji mane pakėlė iš miego, pasakė nieko neklausinėti, aprengė ir išsivedė į lauką. Švietė ryškus mėnulis. Sniegas žėrėjo. Mama paėmė už rankos ir tylėdama vedėsi keliuku link miško. Netoli pamiškės išsukom iš keliuko…
-
Pašposino mergiotė su kirvuku
Prisiminiau šiurpų atsitikimą mūsų gimtuosiuose Skriduliuose. Tos mūsų kaimynės visą laiką buvo savotiškos moteriškės. Gyveno vienos keturios: Mama ir jos dukra su dviem savo dukrom Ledina ir Lione. Visi jas vadino šmilinkom. Ilgai galvojau, kad tai pavardė, o paaugusiai paaiškėjo – pravardė, „prilipusi“ joms dėl dažnai vartojamo žodžio „mylinka“ (mieloji). Būdavo, kad Ledina, nenorėdama susitikti…