Autorius: Elena Tervidytė
-
Nudurtas mano pirmas bučinys
– Ar tu jau darei TAI?- klausia manęs Ivolikas. – Nea. – Ir aš ne… Gal pabandom? – Pabandom. – Bet jei bus vaikas, aš neprisipažinsiu, kad jis mano,- dar pagąsdina ir nesulaukęs mano reakcijos ryžtasi – bučiuoja tiesiai į lūpas. Kai pritrūkstam kvapo, atsitraukiam ir nežiūrim vienas į kitą, tik tylim ir stebim, kaip…
-
Apie pirtį ir baimę apakti, ir ploną skūrą
Ruošdamasi kūrenti pirtį, prisiminiau smagią istoriją iš gyvenimo, kai Lietuvoje dar nebuvo ne tik interneto, bet ir televizoriaus. Bet buvo mūsų Skridulių kaime dvi pirtys: pas Varką ir pas Stelionius. Kai vienas ar kitas kaimynas ruošdavo pirtį, pakviesdavo ne tik mus. Pas Stelionis pirtis buvo didesnė ir šviesesnė todėl joje norinčių maudytis būdavo daugiau. Vyrai…
-
Mokytoja Laima Abraitytė
Kada gyvenime Jums buvo sunkiausia? Vieno aš tikrai nenoriu sakyti, tai visiškai asmeniška. Aš apie tai tyliu. Labai sunku buvo dirbant Vilniaus 23-iojoje mokykloje. Tada aš jutau užsiveržiančią kilpą ant mano sprandelio. Tą kilpą taip pamažu, metodiškai veržė, kad maniau baigsis blogai, o aš privalėjau uždirbti duonos kąsnį. Bjauriausia, kad prieš tą veržimą nieko negalėjau…