Kategorija: Nuotrauka su tekstu

Dabar tiek daug turistinių firmų organizuoja keliones į Turkiją, ir tūkstančiai lietuvių ten skrenda, tad viešoje erdvėje susidaro įspūdis, jog nieko kito Turkijoje, išskyrus nebrangius kurortus, gerą maistą, paslaugų aptarnavimą, ir nėra. Lengva suklysti. Cappadocia. Nuostabus kraštas ypač mėgstantiems ne būriais lėkti nuo vieno gidų numatyto objekto prie kito, o ramiai vaikščioti kalvom kalvelėm ir…

Tik hidrometeriologams rūko atsiradimas paprastas reiškinys. Iš tikrųjų :) rūkas tai paslaptis, grožis, pavojus, nežinia… Visai kaip  meilė.  

Vaikystėje  Kristus man buvo gražiausias žmogus žemėje. Gal ir liko. Šį tą pradėjusi skaityti apie Jį supratau, kad tame gražume yra ir apgaulės. Kaip gi patyręs tiek dvasinių (išduotas mylimo mokinio, apkaltintas šventvagyste) , tiek fizinių kančių (rimbais nuplaktas, su kryžium ant pečių į kalną varytas ir pagaliau ant kryžiaus prikaltas) jis gali likti toks…

Esu išsaugojusi mažos dukros batukus. Raudonus. Prisėdus žiemiškai vėsiame sodo name pamačiau tuos batukus ir supratau, kodėl daugybę metų juos saugau. Panašius batukus vaikystėje aš praradau… Įtariu, kad mūsų simpatijas/ antipatijas lemia vaikystėje patirti išgyvenimai. Jie tūno mūsų pasąmonėje kaip tikri konspiratoriai, o sulaukę progos ką nors atpažinti, užuosti, pajausti, paspaudžia pasirinkimo „mygtuką“. Mes patys…

Šiandien vis galvoju, kaip savo dešimtmečiam draugui vaizdžiai paaiškinti, kad meluoti yra labai blogai. Gal pasinaudosiu žemėlapio metafora. xxx Gyvenimas yra kaip nepažįstama vietovė. Kad joje susiorentuotumei, reikia turėti žemėlapį ar GPS. Artimi žmonės ar jau ilgiau po tą vietovę (gyvenimą) vaikščiojusieji mums gali padėti.  Jei sakome, kad norime tapti garsiais sportininkais, tėvai arba treneris…

Parašiau tekstuką apie spyną iPade – suskambo telefonas, atsiliepiau. Vaikai pasinaudojo proga – įrašo neliko. Iš naujo rašyti tingiu („tingėti negarbinga, tingėti negražu…“) – sugalvosite patys, nes spyna bais metafiziškas daiktas:)

  Dieveniškės – Lietuvos „apendikse“. 27 kilometrai už Šalčininkų prie pat Baltarusijos sienos. Pirmą sykį šitam miestuke buvau studijų metais. Teatsimenu, kad  kambariokės Genovaitės mama jos namelius užgriuvusiems studenčiokams pečiuje kepė  bandas iš stambiai tarkuotų bulvių. Skanesnio valgio  būt negali. Atskirame puode buvo šildomas padažas su spirgučiais ir žolelėmis. Atsimenu tą kvapą. Šįkart einant per miestelį…

Tarybiniais laikais kolūkio šiaudus kraudavo į labai dideles stirtas. Gal net šešių – dešimties klojimų ilgio ir žymiai aukštesnes nei aplinkiniai pastatai. Mes, vaikai, tas stirtas žiauriai mėgom. Išrausdavom jose tunelių tuneliukų, pasidarydavom nušliauštukes nuo pačio viršaus, įsitaisydavom guolius debesims stebėti… Kartais ir slėpynėms stirtos puikiai pasitarnaudavo. Tačiau Virgiui slėpynės iš viso nepatiko – nei prie stirtų,…

Ši nuotrauka niekuo neypatinga Jums, bet ypatinga man. Obelėlę pasodinau, užauginau, kiekvienais metais ji mane pradžiugina žiedais ir vaisiais. O kai už jos esančiuose languose sužėri besileidžiančios saulės raudonis, suskamba ir Mamos daina:„Kai sužydės po mano langu balta šakota obelis ir jos žiedų malonus kvapas mano bakuže aplankys“… Nuostabus mums duotas Gyvenimas.  

Šiandien Žvėryne buvo atidengiama memorialinė lenta Daktarei Meilei Lukšienei atminti. Išlindo saulė, žmonių susirinko nemažai. Lyg viskas ir gerai, bet įtampa „pirmose eilėse“ justi. Priežastis man greit paaiškino – susikirto pagrindinių ceremonijos organizatorių (Lietuvos edukologijos universiteto) ir prezidentūros norai. Esą ceremonijos išvakarėse prezidentūra pareiškė, kad čia kalbėti turi ir europarlamentaras V.Landsbergis. Tai nenumatyta, – atsakė…