Ši nuotrauka niekuo neypatinga Jums, bet ypatinga man. Obelėlę pasodinau, užauginau, kiekvienais metais ji mane pradžiugina žiedais ir vaisiais. O kai už jos esančiuose languose sužėri besileidžiančios saulės raudonis, suskamba ir Mamos daina:„Kai sužydės po mano langu balta šakota obelis ir jos žiedų malonus kvapas mano bakuže aplankys“…
Nuostabus mums duotas Gyvenimas.