Kategorija: Nuotrauka su tekstu

Jis jautrus. Negali nė matyti kraujo – alpsta. Tačiau kai elektriniu pjūklu nusipjovė du rankos pirštus, išliko ramus ir racionalus. Jis bene visą gyvenimą rašo dienoraštį ir eilėraščius. Šių man niekada nerodė, nes jo bendravimas yra beveik akivaizdžiai padalintas: vieniems jis atsiveria vienokiais savo bruožais ir pomėgiais, kitiems – kitokiais. Sumaišyti nemėgsta. Taigi didžiausias Ramučio…

Nuotr. Dr.Meilė Lukšienė, prof.Donatas Sauka, Elena Tervidytė, Lizeta Lozuraitytė. „Dialogo“ knygos ASMENYBĖS pristatymas 2003 m. Tvarkydama seną kompiuterį, radau šį įrašą. Beveik nebeturėdama vilties, kad kada nors įvairius savo įrašus apie įvykius,  žmones surinksiu vienon „dainon“, imu leisti atskirus, bet autentiškus „posmelius“. Gal kam nors ir pravers. ET Žiūrim Rimčio skaidres Vakar ( 2004 01…

Kai žmogus sustojo, šuo atsigulė, bet neatitraukė žvilgsnio nuo šeimininko veido. Vyrui pajudėjus, šuo nusekė iš paskos beveik lipdamas šiam ant kulnų. Ištikimas kaip šešėlis, silpnesnis už šeimininką. Visai perkaręs, nušiuręs, bet nežmoniškai atsidavęs. Jis mirs pirmas. Ir mylėdamas savo vargšą šeimininką. Ir nerimaudamas: kaip gi šis be jo gyvens?

Antonio Gaudi (1852–1926) – genialus katalonų architektas, kurio darbai netelpa į jokius nusistovėjusius stilius, – beveik nedirbo su brėžiniais: jo kūrybos pagrindas buvo vaizduotė, intuicija ir preciziški matematiniai paskaičiavimai (mintyse). Gaudi vaikystė prabėgo prie jūros. Antonio svajojo tapti architektu, tačiau nenorėjo nieko išsigalvoti. Jis norėjo statyti taip, kaip kuria gamta. Ne veltui jo statiniai primena…