Žyma: Centro komitetas
-
Laidotuvės ir sovietiniai kvailiai
Šios dvi istorijos atsitiko tarybiniais laikais. Abi jos susiję su mano buvusiu vyriausiuoju redaktoriumi. Į jo tėviškę kažkuriam kaime netoli Širvintų teko važiuoti du kartus. Pirmą kartą buvo žiema. Šalta, keliai slidūs. Bendradarbis, kurio „Žiguliukais“ išvažiavom atvežti šefo mamos, iš karto už Vilniaus nučiuožė į pakelės griovį ir nubalęs kimiu balsu pasakė: „aš toliau nevairuosiu.“…