Žyma: Centro komitetas

  • Laidotuvės ir sovietiniai kvailiai

    Šios dvi istorijos atsitiko tarybiniais laikais. Abi jos susiję su mano buvusiu vyriausiuoju redaktoriumi. Į jo tėviškę kažkuriam kaime netoli Širvintų teko  važiuoti du kartus. Pirmą kartą buvo žiema. Šalta, keliai slidūs. Bendradarbis, kurio „Žiguliukais“ išvažiavom  atvežti šefo mamos, iš karto už Vilniaus nučiuožė į pakelės griovį ir nubalęs  kimiu balsu pasakė: „aš toliau nevairuosiu.“…